Medžių plastika. Tuja.

Neseniai mačiau skroblais prekiaujančių žmonių reklamą, kuri buvo pagrįsta tuo...koks blogis yra tujos! Kaip niekinga. Bet prisipažinsiu, buvo laikas, kai ir aš skatinau mažiau naudoti tujas savo soduose. Dabar yra kitaip – tiesiog jau laikas išmokti naudoti tujas tinkamai!

Kai prieš beveik 8 metus kėliausi iš Anglijos į France daugiau nei 26 valandas nonstop keliavome su savo Ford Transit vanu skersai visą France. Kai manęs klausė – kaip tau Prancūzija?, atsakydavau – kaip Lietuva be tujų. Ir tikrai, France kraštovaizdis man priminė Lietuvos kraštovaizdį, bet tokį, koks buvo mano vaikystėje.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad tiek Anglijoje, tiek France yra begalė kitų visžalių augalų, tinkamų gyvatvorėms. Kaip sodininkė aš visus tuos augalus ne tik mačiau, bet ir čiupinėjau – žinau, kaip jie auga, atauga po formavimo, kokie jų pliusai ir minusai. Bet ir tujas mačiau. Tik vieno dalyko matyti neteko – tai tų tujų viršūnių dantukų, kurie Lietuvoje juosia sodus per visą sklypo perimetrą, nesvarbu ar jis aro, ar hektaro. Šios kalėjimo/kapinių sienos nešildo, nepuošia ir toli gražu ne visur yra būtinos. Laimei, tai lengvai pataisoma dizaino sprendimu ir priežiūros būdu.

Kai kuriems žmonėms gali sukelti alergijas – odos, akių ir kvėpavimo. Tujos aliejuje yra terpeno tujono, kuris gali pasklisti ore ir karštą dieną, tad kažkur skaičiau patarimą - mamos, nemigdykite savo mažų vaikų mažame kiemelyje, iš visų pusių apsuptame tujų karštą vasaros dieną.

Nesigąsdinkite be reikalo – beveik visi mus supantys augalai skleidžia įvairias medžiagas. Kai kurie tada, kai saulė šviečia, kai kurie – žydėjimo metu. Kai kurie barsto visokias erzinančias mūsų odą ar gleivines daleles kai juos judini arba jų skystis yra alergizuojantis. Bet tai jau kita istorija – tujos nėra problema, kai žinai, kaip su ja dorotis. Panašiai kaip knygų lentyna – net ir alergiškiems dulkėms žmonėms ji nepavojinga, jei nepradedi jos versti. Stovi ir stovi.

Tad kaip saugiai ir gražiai gyventi su tujomis?

Visų pirma reikia atsakyti sau, kodėl mes jas pasirenkame. Atsakymas būtų toks – jos visžalės, o kadangi yra ir koloninės, tai jų nereikia genėti. The wrong answer. Net ir kolonines tujas reikia ir formuoti ir genėti.

Antra – ar jums tikrai reikia ištisinės gyvatvorės? Bet kokios ištisinės gyvatvorės, net ne visžalės? Juk yra vietų kur mes užsidengtume nuo galimai gražių vaizdų, o kai kur mums aktualu pasislėpti tik vasarą. Tokiu atveju aš neabejodama rinkčiausi lapuočius, o tamsų žiemos vakarą juk ir mes, ir kaimynai tūnome namie, kiekvienas žiūrėdami į savo ekranus, židinius ar akvariumus.

Tuja ar tujos gyvatvorės segmentai, nesudarantys uždarų erdvių yra prapučiami vėjo ir nesudaro jokio pavojaus net ir tiems, kurie gali būti alergiški tujonui. Visa kita yra vieni privalumai, jei mesti iš galvos tą ,,liūdną‘‘ faktą, kad tuja, deja deja, yra ne plastmasinė, o gyva. Tik reikia žinoti kaip su ja gyvent.

Tai vienas iš plastiškiausių ir pakančiausių augalų formuojant, o kartais net ir drastiškai koreguojant. Labai gaila, kad tos drastiškos korekcijos tampa būtinos būtent dėl tos iliuzijos, kad jų nereikia prižiūrėt.

Tai pirmas mitas yra tai, kad jos auga lėtai ir nebus didelės. Jos auga pakankamai greitai, o kai kurios jų rūšys ar veislės gali užaugti netgi labai didelės (spėju, kad pirkdami prekybos centruose mažutes ir už centus retai pagalvojate, kad sodinate MEDĮ. Kai jos užauga gana solidaus dydžio jos dar vis paliekamos be priežiūros – nes juk visai gražu. Bet kai jau perauga staiga pakeliamas aliarmas. O juk tereikėjo stabdyti augimą laiku! Ir tada realiai medžiui pjaunama viršūnė, o dažnai ir žemiau nei dera ir netinkamoje vietoje. Medis su žaizda tampa rakštimi subinėj ir išpjaunamas visai.

Kaip pataisyti seną sužalotą medį jau rašiau - https://www.artgarden.studio/post/bonsai-technika-seno-ar-su%C5%BEaloto-augalo-sveikatai-ir-vaizdui-atkurti; Bet kaip prižiūrėti gyvatvorę?

Gyvatvorėje privalu skirti dėmesio kiekvienam medžiui atskirai, o tam, kad tuja po lietaus nepavirstų devynuodege lape Kitsune reikia tinkamai suformuoti šakas nuo pat apačios iki viršaus. Kiekvienas gyvatvorės medis turi turėti tik vieną pagrindinį kamieną! Aštrias viršūnes privalu nukirpti maždaug metru ar puse metro žemiau, nei norimas tvoros aukštis.

Kalbant apie gyvatvorę bendrai pirmiausia svarbu sodinimo atstumai, kurie yra skirtingi priklausomai nuo pasirinktos tujos prigimties. Nieko nėra blogiau kaip per retai susodinta gyvatvorė – jei augalai nepakankamai plis į šonus nieko gero nebus.

Jei kalbėtume apie dizainą, svarbu žinoti kad ištisinė gyvatvorė visada ribos jūsų sklypo plotą, o tai reiškia, kad jausitės kaip dėžutėje. Yra daug kitų būdų privatumui sukurti, o paprasčiausias – modeliuoti širmas iš skirtingų segmentų ir ne visi iš jų turi būti augalai. Kai kur gali būti medinės tvoros ar mūro atkarpa, kitur karpoma lapuočių gyvatvorė, o šalia gali būti ir laisvai augantys krūmai. Tokiu būdu tujų teritorijoje gali sumažėti iki reikiamo minimumo.

Laisvai augančių ir karpomų tujų faktūra išties labai skiriasi, todėl galima sužaisti ir šiuo metodu. Galima dalį palikti augti laisvai, o kitai skusti šonus ir viršų, sudarant vieną bendrą masyvą. Tuja yra nuostabus žalias molis lipdant sienas, baldus ir skulptūras sode – nepasinaudoti tuo yra tiesiog neišmintinga! Be to, skustos tujos yra tobulas FONAS augalų kompozicijoms!

Paliekantys augti tujas laisvai dažnai susiduria su tuo, kad pradeda banguoti ir vientisas aukštis, ne tik viršūnių ,,dantukai’’. Šis vizualinis triukšmas perrėkia visą sodo dizainą – juk gyvatvorės ir vidinės pertvaros yra sodo karkasas. Visgi ,,vientisas aukštis’’ nereiškia, kad gyvatvorė visur turi būti vienodo aukščio – priešingai! Bet ji turi būti tokio aukščio, kokio reikia mums, toje vietoje kur mums reikia.

Maža to, gyvatvorės linija neprivalo būti horizontali! Ji gali būti sukarpyta laipteliais, bangom, zigzagu, su bumbuliukais – kaip fantazija išneša. Gyvatvorėje gali būti skylės, langai, arkos. Gali būti kitų augalų intarpai ar kitų spalvų tujų intarpai.

Pavienį augalą galite auginti kaip standard (clear stem tree - medis ant kamieno), nudrožti kaip smailą kiparisą arba suraityti topiary. Formuoti kaip obeliską, kubą, stačiakampį, sraigytę...Klaidos atauga nerealiu greičiu – net ir plikas kamienas atželia. O jei reikia ritmikos ir dantukų – sodinkite ir didesniais atstumais ir paleiskite augti. Ir net devyniauodegė lapė Kitsuni yra graži. Pasirinkite savo variantą!

O jei kas nepavyko – tuja labai draugiškas augalas persodinimui – jos šaknų gumulas yra kompaktiškas. Galite ir apkasti kamieną – ji išleis pridėtines šaknis. Galima auginti vazone, galima...

Kol kas tiek. Rizikuoju knygą parašyti, kokios tos puikios tujos galimybės. Ne kas kitas, o tik mes ją pažeminom iki beveik keiksmažodžio, ir tik todėl, kad linkę daryti taip, kaip visi. O tuo tarpu tuja įeis į istoriją kaip augalas, kuris buvo taip paplitęs, kad egzistavo beveik kiekviename kieme, bet taip ir nebuvo išmokta juo naudotis.