Ir susikūrė dirvožemis...

O buvo taip. Seniai seniai, neatmenamais laikais...Kažkur atsirado žalia gyvybė ir ten buvo vandens. Ta gyvybė baigė savo dienas, ir susidrė mažas gabaliukas dirvožemio, į kurį šaknis įleisti jau galėjo kita gyvybė – gal kiek reiklesnė, aukštesnė pagal rangą ir žinoma, su didesne mase. Ir taip, klojant sluoksnį po sluoksnio, Planetą padengė dirvožemis.

Tas sluoksnis nėra storas, nes jis ne tik kuriasi, bet ir yra vartojamas tų pačių augalų. Kiekviena Vietos Dvasia turi savo dirvožemį ir jis čia veikia taip, kaip tuir būt. Kažkas tokio – grubiai.

Sodininkai jį vadina velėniniu dirvožemiu. Bet sodininkai nori auginti augalus iš visur, ir sukišti juos į vieną ir tą patį dirvožemį, kokį turi, arba tokį, kurį atsiveža ,,pegerinimui‘‘.

Kartais ne tik atsiveža, bet ir užsiveža sočiai. Svarbu – juodas. Ir tada sodina vėlgi viską. Net ir tuos augalus, kuriems reikia to paprasto, o gal netgi skurdaus išgyvenimui. Augalai auga, perauga, virsta, serga...Bet juk parduotuvėse puikus pasirinkimas – užsivešime, ir vėl bus gerai.

Bet. Yra trys Bet (neskaitant to atvejo, kai plotas nuskustas po statybų) nes - Dirvožemį Reikia Kurti.

1. Dirvožemis jau yra. Ir jame kažkas auga. Tai Gamtos sukurta duotybė, o tai reiškia, kad mums nebūtina ką nors daryti, jei galime išnaudoti tokią dovaną. Todėl esamo dirvožemio ir kas jame auga analizė būtina. Ir tai nereiškia laboratorinų tyrimų, na, nebūtinai, tai reiškia įsitikinti, kaip veikia jūsų vietovės pusiausvyra ir ar ji veikia. O net ir rūgštingumą jau esantys augalai gali pasufleruoti.

2. Tada susižiūrėti, ko gi reikia mums. Mūsų pasirinkti augalai atkeliaus kažkur, kur jiems bus striuka, arba per gerai. Abiejų variantų mums vienodai nereikia – reikia optimalaus. Atsiranda zonavimas. Daržas bus ,,ėdrus’’, nes jis gamina produkciją. Vaismedžių ir vaiskrūmių zona – jau mažiau. Kai kurie dekoratyviniai augalai ėdrūnai, bet kai kurie nori skurduvos. O mums juk reikia, kad viskas veiktų – ne tik pagal gamtą, bet ir pagal mus. O mes dar ir pamaišyti - padizaininti augalus norime, kaip tada?

3. Kokius resursus turime, kad galėtume Kurti Dirvožemį Pagal Poreikius? Mūsų sodo atliekas, mūsų maisto atliekas, ką galime atsigabenti iš kitur? Įvairūs kompostai, mulčiai, substrato priedai ar priemonės pagerinimui (pelenai, kaulamilčiai, kalkės ar pan.), kokie dirvožemio kūrimo metodai mums tinkami?

Sodas kuriamas ne ant balto lapo. Duotybes turime suderinti su norais ir galimybėmis. Ir sluoksnis po sluoksnio mes kuriame ne substratą, o gyvą, veikiančią būtybę, sudarytą iš begalės ingredientų, o svarbiausia dalis yra ne tik sudėtis, bet biologinis aktyvumas – tai ir yra gyvybė.

Ar reikia vengti atvežtinių substratų? Nebūtinai. Laikui bėgant vietinė biologinė įvairovė įsisavins bet kokią atvežtinę medžiagą. Visgi toliau turi vykti kūryba - tų Gamtos saitų, kurie padės susijungti augalui su tokiu dirvožemiu, kokio reikia būtent jam.

Sodininkas – Kūrėjas, o ne naikintojas. Tai viską pasako.