Apie augalų atsparumą

Mes išmokome, kad Lietuvoje yra kelios atsparumo zonos, kad miestuose visada šilčiau, nei plynėse, ir kad mikroklimatas gelbsti.

Bet visada norime augalų, kuriuos galime/negalime turėti – ant ribos. Ir tai man būdingas sodininkavimas – šokis su kardais. Kai kartais blogai sušoki, kenčia ir aplinkiniai (augalai), ir aš pati susižeidžiu.

Gyvenu priekalnėse, kur auga ir dera persimonai, granatai, žydi oleandrai ir albizijos, kur bananai želia ir žiemoja kiemuose, kur figos dera kibirais ir…kur obelims sunku, per šilta. Bet žiemą gali būti ir minus 15, ir sniegas užgriūna be ryšio.

Jei šie augalai pakenčia minusą, kodėl negalime turėti jų Lietuvoje!? Kodėl neauga persimonai, jei prie kai kurių augalų puikuojasi lentelė – pvz. David's Kandy Persimmon -35°C? Maža to, yra informacija, kad regionuose, kuriuose -20°C ir daugiau visą žiemą grunte (!) – žinoma, po priedanga – bet augina figas ir granatmedžius!?

Bėda ne temperatūra termometre, ar juolab popieriuje – svarbu bendras klimatas ir netgi reljefas. Sausa ar drėgna, vėjų plaikstoma ar yra užuoglaudų. Žemyniniam klimate ateina žiema ir visa užsninga, atėjus pavasariui nutirpsta. Ir viskas. O po sniegu praktiškai nekintanti temperatūra anyway, kas bebūtų viršuje. Arba sniegas būna trumpalaikis – žemė neįšąla.

Lietuvoje problema - atšilimų, šalčių ir šalnų kaita, dirvožemio drėgmės pokyčiai, fiziologinė sausra (kai kojos lede, atsigerti negalima, o saulė plieskia). Mūsų augalai vėtyti ir mėtyti, kad gali ištverti tokius pokyčius.

Kai ko mes nežinom ir apie augalų kilmę. Tie, apie kuriuos galvojame, kad jie yra lepūnėliai, gamtoje dažnai gyvena ypač ekstremaliomis sąlygomis. Juk dykumose ar kalnuose ne tik sausa ir neįtikėtinai karšta, bet gali būti minusas naktimis. Dauguma sukulentų net nemirktelėję išgyvena lauke esant nedideliam minusui.

Žinoma, ‘‘akvariuminis‘‘ kaktusas nuotraukoje neilgai tvers, bet gal? Didžiulis skirtumas esant skirtingam dirvos drėgnumui (drenažui ir sudėčiai). Kai šalta, stengiuosi savo augalus laikyti sausai, tik tik drėgmės. Šalta ir šlapia – reta kam patinka.

Yra nemažai augalų, kurie žiedinius pumpurus pasiruošia iš rudens. Na, pasiruošia visi, bet kai kurie turi tokius, kurie, regis, bet kurią akimirką gali išsiskleisti. Tai kamelija, mimoza ir pan. Žvaigždinė magnolija irgi tokius turi, net su kailinukais. Visgi jei norite kamelijos, pasirinkus tuščiavidures veisles - pumpurai išsprogs lengviau.

Kelios galimybės:

Pasirinkti pačią atspariausią veislę arba rūšinį augalą. Savyvės dažnai labai skiriasi.

Žiemai galima prikasti visą augalą (taip užkasu mažas vazonines rožytes) arba išmaniai dengti, paisant, kad kojos būtų sausai. Puikiai tinka sodinti prie pat namo pietinėje pusėje. Tokiu būdu ir šaknims tenka sausesnė vieta, ir palei namo sienas galima ,,iškryžiavot‘‘, o gal net specialias langines priedangai įrengti. (Sanssouci Palace garden in Potsdam)

Sėti savo sėjinukus ir pratinti prie savo Vietos Dvasios klimato.

Auginti kubiluose. Kubilinių augalų kultūra ne veltui atkeliavo iš dvarų – ne tik dekorui. Kilmingųjų stalui realiai užaugindavo citrusus, ananasus, figas ir kitus egzotiškus augalus. (Prancūzijoje taip augina ir obelaites)

Auginti šiltnamyje. Teisingai genint čia galima įkurdinti ir medį ar lepesnę lianą.

Nešti žiemoti į vėsią šviesią arba tamsią patalpą, priklausomai nuo vegetacijos periodo ir ar numeta lapus, ar ne. Galima dirbtinai užmigdyti (priversti nusimesti lapus, leidus ilgiau pabūti lauke – tai tinka netgi kai kuriems citrusams.)

Suteikti artimą prigimčiai sezoną (šalčio ar sausros periodą). Sukulentai, kaktusai ir paatogrąžių augalai bus dėkingi, juk jiems to reikia išgyvenimui.

Tai atogrąžų augalai gyvena pas mus kambariuose. Visgi ir jie su malonumu gali praleisti vasarą Sode. Mano orchidėja Vanda visą vasarą kabėdavo ant obels šakos.

Sodininko prigimtis – norėti negalimo. Ir jis padaro, kad būtų galima. Tie, kurie yra prigimtiniai Sodininkai – supras :)