Bonsai technika seno ar sužaloto augalo sveikatai ir vaizdui atkurti

Bonsai medeliais arba žavisi arba bjaurisi. Japonai turi savas priežastis juos kurti, mes – savas. Giliau nekapstysiu, bet juos tikrai kuria ir puoselėja ne todėl, kad ,,pjaustytų gyvą varlę žmonijos ir mokslo vardan‘‘. Visgi besimokant bonsai siekimas buvo ne suraityti kažką panašaus į tai, kaip turi atrodyti, o technikos priežastingumas, kuris suteikė žinias dabarčiai gelbstint ir medžius - ir galimai pažeistą vaizdą. Kaip augalas reaguoja į stresą, kaip atauga, kokie pavojai jam kyla jei formuosime, ir kokie pavojai gali kilti, jei neformuosime. O kaip žinia, žmogus gali nupjauti medį, kuris jam nepatinka, nes...tiesiog neatitinka sumanyto dizaino. Todėl medžių priežiūra turi apimti daug daugiau, nei vienas metodas. O jų yra labai daug.

Pirmą kartą vielavimo metodą išbandžiau Lietuvoje, kai pas klientę conica eglaites nuniokojo fiziologinė sausra. Teko užlopyti tobulame paviršiuje atsivėrusias kiaurymes. Pasiteisino! Vėliau, jau Anglijoje, šitaip gelbėjau peraugusius rozmarinus, senas levandas ir kitus augalus, kurie dėl amžiaus ar mechaninio gamtos poveikio pradėjo prarasti formą, virsti arba atsirasdavo nepageidaujamos skylės lajoje. Tai puikiai tiko ir dekoratyvinams medžiams, ir vaismedžiams.

Nuotraukoje - mano atstatyti išvirtę rozmarinai, kurios ketinta pašalinti.

Šis metodas puikus tada, kada reikia palopyti gyvatvores – tiek jų šonus, tiek viršų, ypač tada, kai jos beatodairiškai sužeminamos. Be jokios abejonės, metodas galioja ir pavieniam medžiui, kai jie netenka viršūnės. Šakos suvieluojamos bonsai vielavimo metodu ir uždaromas lajos skliautas sudėliojant šakas taip, kad jos uždarytų žaizdą. Tada dar kartą pakarpomas, suvienodinamas paviršius. Viela laikoma sezoną, kol augalo šaka pakankamai sumedėja arba pagauna augimą reikiama kryptimi. Nuėmus vielą galima papildomai sutvirtinti žiemai kitokia rišliava, bet svarbiausia yra pasiekti, kad augalą tęstų augti. Nuotraukoje matoma gyvatvorė, kuri po dviejų metų nepajudėjo, tik iš vidurio pradėjo želti dilgėlės. Šis metodas būtų galėjęs viską sutvarkyti.

Medžio viršūnės lūžio arba pašalinimo atveju taip galima nušauti du zuikius – paslėpti žaizdą ir paskatinti vieną šaką užimti lyderio poziciją. Taip daroma, jei siekiama, kad medis augtų toliau. Jei pageidaujama, kad medis pristabdytų augimą – kelios šakos stoja į viršūnės vietą, tačiau vėliau jos karpomos, kad nebekiltų aukštyn.

Bonsai skirta viela yra brangi, per brangi naudojimui sode masiškai. Aš naudodavau minkštą floristikai skirtą vielą. Jei jos storio nepakanka, galima suvieluoti paraleliai kelis kartus. Vieluojama nuosekliai 45 laipsnių kampu, dėliojant vielą taip, kad ji neplėštų, o priešingai – apsaugotų šakeles nuo plyšimo viena kitos atžvilgiu. Net jei viela neišlaiko šakos reikiamoje pozicijoje, ji suteikia galimybę ją saugiai lankstyti, o papildomai galima sutvirtinti parišus kitu būdu – ištempus vielą. Jei šakos per storos lankstymui ir gresia lūžis, prieš vieluojant šaką aprišu išmirkyta rafija. Žinoma, tai tik vienas iš būdų kaip tą šaką palenkti.

Kalbant apie vielą svarbu yra tai, kad ji nepažeistų žievės ir nepamiršti ją pašalinti laiku, kad neįsiveržtų. Šalinama ne atvyniojant, o atsargiai dalimis nukarpant.

Medžiui, kaip ir žmogaus kūnui, svarbi pusiausvyra apie kamieną – stuburą. Todėl medžio formavimas išlaikant proporcingą kūną reikalingas ne tik žmogiškai estetikai, bet ir pačiam augalui, kuriam žmonių pasaulyje ir taip gręsia daug nemalonumų. Taigi, jei su bonsai medelių mada būtų atėjęs ne tik vaizdas, o daugiau supratimo apie priežastingumą, prasmę, atsakomybę ir pagarbą, būtų visapusiška nauda prižiūrint ir mūsiškius medžius.

 Nuotraukos Danielė 🍒, Lola Skirutis ir iš interneto.