Medžių plastika. Skroblas.

Prisipažinkite, jei jums kilo idėja pasisodinti skroblų gyvatvorę, ką pirma darėte – ar puolėte apžiūrinėti skroblų gyvatvorių nuotraukas ir dairytis sodinukų, ar ieškojote, kaip atrodo suaugęs medis? Kas bus, jei jo nebekarpysite? Kas bus, jei karpysite - žodžiu, kaip augalas reaguoja į formavimą, stresą, ligas, negandas ir tt.? Ar lapuočių gyvatvorė neramina dėl lapų kritimo, ar dėl to, kad žiemą matysis kiaurai? O gal sodinate autopilotu, kaip kažkada neklausinėdami ėmėte tujas – per visą tvoros perimetrą?

Idėja, tapusi populiari, o gal net ir madinga, dažnai tokia yra ne veltui. Todėl noriu dar kartą suskaičiuoti pliusus ir kaip neprisidaryti minusų.

Skroblų gyvatvorė  - beveik vieni pliusai. Ir kaip būtų lengva surašyti punktais stulpeliu! Bet rašysiu kitaip – kaip pliusai gali tapti minusais:

1. Skroblas iš esmės yra labai švarus medis. Kadangi jis yra atsparus skirtingoms sąlygoms, tai ir ligos bei parazitai nelabai kimba. Jis yra estetiškas ir dekoratyvus visais metų laikais. Rūdžių spalvos lapai rudenį suteikia Sodui ypatingos brandos ir prabos. Pliusas yra ir tai, kad lapai ilgai nenukrenta, o nukritę vėlai neužkloja gėlynų ar vejos nepageidaujamu sluoksniu. Pavasarį po skroblu bus tik mielas mulčias. Todėl skroblas yra iš tų medžių, kai nedera grėbti ir kažkur vežti lapus. Tuos kelis, kuriuos išpusto vėjas – užžerkite ant daugiamečių ar ten, kur reikia, palikite juos medžiui ir aplinkai. Skroblo lapai yra jo vertės ir grožio dalis! 

2. Pasėtas ar pasodintas skroblas auga kaip žvakė – aukštyn ir aukštyn, o jei medžiai susodinti gyvatvorei arti vienas kito, jie stiebsis dar greičiau, tarsi meškerės. Nukirpus medį ties norimu aukščiu jis pradės labai dailiai ir tolygiai atauginėti ir metodiškai karpant tankinti ,,sieną‘‘. Tokia gyvatvorė nelinkusi plikti iš apačios, kaip tai vyksta praktiškai su visais kitais augalais. Tai yra vienas didžiausių skroblo pliusų! Apatinės šakos užkloja žemę, lapai pasirūpina mulčiu, todėl ten neauga piktžolės ir susidaro savas mikroklimatas be drėgmė. Didžiausias absurdas yra nugenėti skroblo gyvatvorės apačią tam, kad papildomai laistyti ir kloti mulčią! To reikia ir pakanka tik pirmus metus po pasodinimo – laistant nedažnai, bet sočiai, kad ištreniruoti medį auginti šaknis ir ieškoti vandens giliau pačiam, o ne lūkuriuoti paviršiuje.

3. Jei nutinka taip, kad labai pavėluojama su skroblo aukščio nustatymu ir nupjovus belieka tik kuoliukai – skroblas ataugs, bet gyvatvorėje liks tokia kuokštinių ūglių linija, kuri nemaloniai matysis žiemą medžiams numetus lapus. Todėl reikia pasinaudoti dar vienu skroblo pliusu – būti labai plastiškam ir ištvermingam genint. Jei taip nutiks, medis vis tiek augins šakas išilgai kamieno, todėl ilgainiui galima bus suformuoti sieną iki pat žemės. Tada antru etapu galima bus pakoreguoti viršų, nupjaunant tuos kuokštus. Klaidos nebaisios vasarą, jos matosi žiemą.

4.     Skroblas yra galingas medis, todėl jis darys viską, kad pasiektų savo užprogramuotą aukštį. Jei jūs turite nedidelį plotą, net ir menka gyvatvorė bus reikalinga nuolatinės priežiūros, todėl nesodinkite skroblų lengva ranka ten, kur negalėsite jų reguliariai formuoti. Gyvatvorei subrendus ir jos šaknynui susiformavus augimas sulėtėja, skroblas neaugina galingų ,,meškerių‘‘, visgi kiek šaknys leis, jis augs su didele energija. Žiūrėkite, kad ,,nusipirkus kačiuką netektų gyventi su drakonu!’’ Jei norite atitinkamo aukščio gyvatvorės, kuri rezultate ir be nuolatinės priežiūros būtų vidutinio aukščio, rinkitės atitinkamo augumo medžius ar krūmus. Skroblas yra ,,ąžuolo kategorijos‘‘ medis.