Tūlas France miestelis atkartoja aplinkinio kraštovaizdžio dvasią

Kur bevažiuočiau akys bėga pakele, įvertina aplinkinius vaizdus ir augalus. Kūrėjai neturi poilsio akimirkų ir dirba visą savo sąmoningą buvimą ir dar daugiau. Tai ne darbas, tai gyvenimo būdas.

Belaukiant kol atsidarys stomatologijos klinika (nors buvau visai ne kokios būklės) gaunu progą pasižvalgyti po šalia esantį parkelį. Suoliukai kaip iš akies lupti Stone Pine (Pinus pinea), šalia irgi, žinoma, auga keli medžiai. Vaizdas tarsi aplinkinis kraštovaizdis iš paukščio skrydžio. Maža to, suoliukai išdėstyti taip, kad bendrame vaizde susidaro dinamiškos linijos, zigzagu lipančios į kalną. Ką gi, netoliese Pirėnai, tai viskas pagal ‚,scenarijų‘‘.

Iš sienos teka šaltinėlis (tikiu, kad tikras, čia jų pilna). Nukreiptas siaura vaga jis garsiai čiurlena ir čia visa kaifo esmė. Aplinkui puikuojasi žavingas rinkinys ,,piktžolių‘‘, ir pro jas tik kur ne kur matosi pasodinta kažkas, ką sumanė dizaineris.

Akivaizdi ir selektyvi prižiūrinčio sodininko ranka. Bet koks greenery yra paliktas su dėkingumu, tik palei upelį visi augalai griežtai nukapoti – nevalia uždengti vieno svarbiausių karkasinių elementų, o visa kita tesiaučia. Švara ir vaikų žaidimo aikštelėje.

Kad suprastumėte kodėl čia taip džiaugiamasi bet kokia žaluma – pažvelkite į erdvę po medžiu, ten kur medžio skulptūra. Tokiomis sąlygomis yra sunku prisiprašyti ką nors augti. Beje, tokios virtusio ar nupjauto medžio skulptūros apylinkėse labai populiarios.

Tolumoje mūru virstanti Fallopia baldschuanica irgi sudaro monumentalų masyvą. Kas galėtų pagalvoti, kad toks netvarkingas augalas gali tokiu tapti. Visgi tai tik mastelio klausimas. O šaltinį juosianti tvorelė yra dar ir ištisinis patogus suolas, kur karštomis dienomis ypač traukia pasėdėti, kol vaikai žaidžia šlapiose terasose.

Vaizdai gydo. Kai atsidaro stomatologinės klinikos durys jau nesiveržiu į vidų, bet dar atbula eidama fotkinu. Grįšiu vasarą. Jau ilsėtis. Kurgi ne, lakstysiu aplink fotkindama ir gerdama aplinką...