Sutartis, Susitarimas ir Etika

Būk tai Amerikoje skalbiankių instrukcijoje yra toks punktas – nemaudyti kačių skalbimo mašinoje. Milijonui žmonių tai atrodo kaip juokinga nesąmonė, bet akivaizdu, kad šis punktas atsirado todėl, kad kažkas katę įdėjo į skalbimo mašiną, uždarė dureles, paleido programą ir – kažin, kaip tai baigėsi? Milijonas pirmasis gali tai pakartoti, o jei yra pAiktavalis (taip, ne tik paikas, bet ir piktavalis) – jis gali sukelti daug rūpesčių apkaltindamas skalbimo mašinų kompaniją, kad juk instrukcijoje nebuvo parašyta nemaudyti kačių! Įrašei – apsidraudei.

Dėl panašių priežasčių atsiranda ir sutartys, nors jose įrašyti punktai dažnai skamba kaip kačių nemaudymo skalbimo mašinoje instrukcija. Deja deja – pastebėjote, kiek ,,protingų minčių‘‘ sklando internete, bet jomis džiaugiasi ir pasidalina tik tie, kurie ir taip tai žino ir turi savyje. Kitiems tai ,,nesąmonė‘‘ ir kaip nuo žąsies vanduo.

Todėl sutartys šiame pasaulyje dažniausiai reikalingos, nes sniego gniūžtė gali pradėti riedėti nuo kalno, kartais nekaltai prasidėjus. Bet nėra ir tokios sutarties, kurios nebūtų galima piktavališkai išvartyti.

Todėl tikiu DUOTU ŽODŽIU (susitarimu). Nes pati jo laikausi visomis išgalėmis nes manau, kad tai realiai vienintelis dalykas kurį turime. Ir etika, kuri atrodytų savaime suprantamas dalykas?

Štai pavyzdys: Konsultacija. Prezentacija paruošta trims valandoms, bet kadangi nenorima ilgo pokalbio, geranoriškai dalinam į dvi dalis - po dvi val., kad ir pokalbiams liktų laiko (akivaizdu, laiko prisidėjo). Klientė be perspėjimo neatvyksta į pirmą konsultaciją. Antram sutartam laikui atėjus gerokai vėluoja ir nebaigia klausyti, nes ,,jau vėlu’’. Trečią iš viso numuilina, nes žino, kad ketinu atvykti į Lietuvą gyvai. Atvykstam į objektą. Ačiū už medų – lyg jau visi patenkinti. Po kelių mėnesių (?) man atsiunčia dviejų eskizinių popieriukų foto – ar tai viskas ką gavau? O ar viską sugebėjote paimti, kas buvo duota? Kaipgi dviejų valandų prezentacija ir pokalbiai vietoje - dar bent 2-3 valandos klausimų ir atsakymų, pokalbių ir vizualizacijų? Ar reikia šokti aplinkui su šaukšteliu ir prašyti išsižioti?

Todėl atėjo laikas parašyti, kas tai yra sodo kūrybos konsultacija ir ką turėtų žinoti ir įsipareigoti klientas, ne tik dizaineris. Neformaliai, neoficialiai, fiksuoju nerašytas taisykles. Tango šokama dviese.

Konsultacija yra rekomendacinio pobūdžio formatas. Tai reiškia, kad dizaineris, išanalizavęs situaciją siūlo optimalias galimybes ir klientas sutinka arba ne, ieškomas priimtinas variantas. Klientas, kai jam buvo pasiūlyti variantai, atsakyta į visus pateiktus klausimus, vizualizuota įvairiais būdais (nuo Microsoft PowerPoint prezentacijos iki pabraižymo ant smėlio pagaliuku esant vietoje (taip taip, imamės visko, kad būtų aišku)), pats prisiima atsakomybę už tai KĄ JIS SUPRATO IR KAIP PANAUDOS TAS ŽINIAS. Kai kurti sodą apsiima dizaineris, tai yra ne tik jo autorinis darbas, bet ir ATSAKOMYBĖ už rezultatą. Būtent atsakomybės svoris įpareigoja ir kainuoja, tačiau startas – tai duotybių analizė ir idėjų generacija. Konsultacija ir Geras Startas susivokiančiam žmogui jau gali būti pakankama informacija ir projekto nereikia iš viso.  

Konsultuojamasi pagrinde dėl dviejų dalykų – žmonės sodą ketina kurti patys ir reikia padėti sudėlioti pirmus žingsnius ir galimybes, arba tai yra susistygavimas ir susipažinimas su dizaineriu, ar vieni kitiems tiks. Jei klientai supranta, kad patys nesusidoros, o dizaineris priimtinas – konsultacijos kaina įtraukiama į bendrą projekto kainą. Tada projektas styguojamas iki tokio lygio, kai pasiekiamas bendru sutarimu pasiektas taškas (convenient point), projektas fiksuojamas ir galima pradėti įgyvendinimą. Jei kliento ir dizainerio vibracijos nesutampa – normalu. Kartais tai irgi pliusas, nes galima išgirsti visiškai netikėtų pasiūlymų už savo komforto zonos ribų.

Ką įsipareigoja dizaineris dažnai būna vienaip ar kitaip pateikiama internete ar aptariama pirmo skambučio metu – paslaugos, konsultacijos trukmė, formatas. O ką turi įsipareigoti klientas užsakydamas konsultaciją? Pradžiai suprasti, kad dizainerio darbas prasideda ne tada, kada jis pasakoja ir pristato savo išvadas, o nuo dizainerio laiko skirto išanalizuoti esamus brėžinius, situaciją, duotybes, pageidavimus, poreikius, vietovės analizė, ir tt. ir pan. Dažnai tai trunka net ne vieną dieną ir pokalbius su klientu. Tada ruošiama prezentacija ir vizualizacija su eskizais, brėžiniais, nuotraukomis, analogais ir tik tada vyksta pristatymas.

Pirmiausia klientas privalo – atvykti į konsultaciją skirtu laiku, nevėluoti arba pranešti, jei negalės atvykti.

Laikytis numatyto bednravimo grafiko, o pasikeitus aplinkybėms derinti nedelsiant.

Jei kažkas neaišku – ne tik galima, bet ir reikia klausti. Iš karto, kai neaišku. Kvailų klausimų nėra, o jei tokie ir pasitaiko, jie parodo, kad žmogus dar nesusistygavo ir ši situacija jiems visai nauja. Tai puiku, nes kai žmogus visai nežino nieko, ir klausimų jis dar neturi. Sakyti NESUPRANTU nėra gėda, gėda kaltinti kitą, jei nesupratote. Reikia kalbėtis. Ir klausytis.

Aš teikiu pirmenybę, kad pirmoji konsultacija ar susitikimas būtų nuotoliniu būdu, kartais to pilnai pakanka. Reikalui esant galimas vizitas gyvai, tačiau kaip minėjau, konsultacija yra rekomendacinis formatas. Liepiamosios nuosakos čia nėra, kaip ir receptų. Jums tinka pasiūlyti variantai arba ne, ieškome kas tinka. Klientui svarbu suprasti, kad jis čia dirba ne mažiau – specialisto (dizainerio) darbas suvesti porą – Klientą su Vietove, suderinti abiejų poreikius ir galimybes.

Dėl vizualizacijų – jos būna visokios. Kai kada ,,rebusai‘‘, kai kada ,,špargalkės‘‘ pokalbiui prisiminti, kai kada modeliukai ar idėjų fiksavimas erdvėje, o gal pokalbio tėkmės svarbių temų sudėliojimas. Piešimas ant esamų fotografijų ar brėžinių, analogų nuotraukos ir jų aptarimas, ir tt. ir pan.

Konsultacijos formatas aptariamas asmeniškai, bet rezultatas priklauso nuo abiejų pusių veiksmų – tai ne masažas, kai jūsų tikslas atsipalaiduoti sumokėjus pinigus.

Nuotraukoje – didžiuodamasi galiu parodyti ,,vištos kojos‘‘ piešinį. Tai mano vieno tūlo orientaciniai 0.7 km2 dydžio sklypo pirmasis susipažinimas ir minčių tėkmės rebusai, kaip pirmoji kūdikio nuotrauka motinos įsčiose! Sodas jau gimė ir egzistuoja. Piešinukai gali būti raktas tiems, kas klausėsi, ir niekalas tiems, kas žioplinėjo. Detalus projektas skaitmeniniam formate irgi tėra Sodo kūrybos etapas, o ne Sodas!

Kas yra Sodo pradžia? Gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Ar esate pasiruošę ,,įsivaikinti'' Vietą?