top of page

Medžiai iš Sėklų. Sėtos gyvatvorės. Pats laikas rinkti ir sėti!


ree
Regis dar taip neseniai motininė sėkla atkeliavo iš Punios Šilo girininkijos, o čia proproproanūkiai...

Sodininkavimo ir sodo dizaino pasaulyje viskas turi pagrindą, nusižiūrėtą iš gamtos plius žmogaus veiklos rezultatai. Socialiniai pokyčiai istorijos bėgyje atneša skirtingas galimybes. Šiuo metu vyrauja dvi situacijos – nedideli urbanistiniai sodeliai, kartais jungtiniai (kotedžų), arba didelės sodybos, kuriose žmonėms iš miesto sunku susigaudyti.


,,Problema ne tame, kad trūksta naujų idėjų, problema, kad sunku atsisegti nuo senų.‘‘ Šis posakis ir Sodų Kūryboje tinka, kaip niekur kitur. Aplinkybės naujos, o sprendimo būdai dar velkasi atsilikdami gal dvidešimčia metų ir daugiau. Dar blogiau, kad mada amžinai įkiša pagalį į ratus.


Šiandien – apie didelius plotus, dideles sodybas. Deadline čia reikia pamiršti, o vietoje projekto sudaryti ilgalaikį aplinkos vystymo planą. Čia nepadės specialisto bakstelėjimas pirštu – sodinkite medį čia, arba ten. Konkretus rezultatas yra išmokti valdyti tėkmę. Juk jei turėtumėte žirgų kaimenę, būtų neįmanoma numatyti baltas žirgas bėgs priekyje, šone ar viduryje. Ir nors medžiai auga ten, kur pasodinti (dažniausiai), sodo tėkmė yra kitur – procese, laike, virsme.


Tad kokie tie pasenę metodai, stabdantys sodybų vystymąsi? Paminėsiu tik kelis:


1. Deadline. Tai greito rezultato troškimas. Rezultatą irgi galima sustrateguoti ir pagreitinti, bet tai toli gražu nėra baigtinis taškas, tai iliuzija. Sodo dizainerių noras padaryti mainus – mes jums ,,įgyvendintą‘‘ sodą, jūs mums pinigus – jis suprantamas. Kliento noras gauti viską padaryta, kad ,,galėtų gyventi savo gyvenimą‘‘ irgi suprantamas. Gal todėl tie mainai tokie populiarūs, bet didelėms sodyboms jie netinkami. Metodai, atėję iš urbanistinio aplinkos dizaino mokyklų susivelia tarp senovinių pievų, stirnų, avietynų ir dilgėlių, taipogi tarp nesiorientavimo apie priežiūros apimtis.


2. Noras suvaldyti VISKĄ vienodai ir vienu metu. Tai irgi šleifas iš mažų urbanistinių erdvių. Yra tokia istorija apie Michelangelo, kurio paklausė kaip jam sekasi iškalti tokias neįtikėtinas skulptūras. – Aš tik pašalinu tai, ko nereikia, - atsakė jis. Kai tai išgirdau, man nuskambėjo šiek tiek arogantiškai, bet taip pat jaučiuosi sakydama – auginkite tai, kas auga, ne tik tai, ko norite. O jei tuo, ko norite jūs bandysite aprėpti didžiulį plotą, ateityje ten ir žūsite nuo priežiūros pertekliaus. Selektyvus zonavimas – laisvės nuo vergavimo sode garantas.


3. Mada. Ne ne, nemanykite, kad mada tai glianciniai žurnalai ir dirbtini vaizdai. Tai gali būti net pažangios sodininkavimo tendencijos, įvairios kryptys – pradedant ekologija, gamtine žemdirbyste ir baigiant rewilding. Galų gale ir čia toks platus spektras krypčių, kad kartais ir patys specialistai nesusigaudo, kas už tų žodžių slypi. Dar ne taip seniai man pačiai ant nosies (kaip trys riešutėliai pelenei) nukrito tokia sąvoka kaip Agrofeminism. Kiek pavarčiusi jų teiginius supratau, kad tai tik naujas blizgus popieriukas tam pačiam senam saldainiui. Esmė tame, kad naujos kryptys dažniausiai tėra sodininkavimo esmės siauros atmainos, kurios veda ne prie šaltinio, o priešingai – nusitvėrę vieną virvelę ją vynioja, net nesuvokdami, kad ardo pagrindinio Sodų Kūrybos rūbo audinį. Pildo savo idėją, temą? Taip. Vynioja apie save tai, kas jiems tinka. Bet ne viskas tinka JUMS ir JŪSŲ Vietos Dvasiai!


Čia tas pats, kaip su medicina – jums vienu metu nereikia nei visų specialistų gydytojų pagalbos, nei visos vaistinės vaistų. Kartais prireikia, kartais net antibiotikų ar chirurgo. Bet tinkamas gyvenimo būdas padidina tikimybę, kad gyvensite sveikai ir sklandžiai. Taip pat ir su Sodu. Vienas receptas tinkamas toli gražu ne visiems.


O kad ateičiau į pagalbą didelių teritorijų savininkams noriu pasiūlyti vieną metodą, kuris Lietuvoje nėra naujas, tik gal neaprašytas šitokiu rakursu. Tai –





Medžiai iš sėklų. Sėtos giraitės ir gyvatvorės.


Maždaug prieš 12 – 15 metų priešais mano namus plytėjo ariamas laukas, kurio viduryje pūpsojo kaimo ūkio gyvenamas namas. Ilgainiui lauko niekas nebearė, jis užaugo pieva, bet palei ano namo tvorą buvo apartas ilgas gal 5 - 6 metrų pločio rėžis, į kurį buvo pasėta beržų. Tankiai, kaip krapų. Metams bėgant jie augo ir stelbė vienas kitą, šeimininkai juos retino ir naudojo malkoms. Tokiu būdu susiformavo giraitė, kurioje ir rykščių žirniams, ir malkų kurui nepristingama, grybai irgi čia pat, už tvoros. Vėjas ir nepageidaujami vaizdai užstoti. Sėjinukų šaknys jau pirmais metais kabinasi savo tempu, jie juk ČIA GIMĘ ir AUGA. Ir auga jie greičiau už sodintus dėl kelių priežasčių - jie turi mokroklimatą, simbiozę, savo zoną. Kitas pliusas, kad tankiai pasisėję augalai auga greičiau - nes stiebiasi. Svarbu neleisti peraugti ir laiku praretinti, kol jie dar neištįsę, priešingu atveju būtų pažeistas miško tankis ir vėjas pavartytų vienišais tapusius medžius. Čia panašiai kaip pievoje - natūralūs atstumai yra neatsitiktiniai.


ree
Storesni beržai išretinti malkoms, bet rėžis puoselėjamas ir toliau. Giraitės ūkiui ir namams yra dar viena sodininkavimo kategorija. Ypač populiarūs lazdynai ir karklai.


Šiuo atveju aukštis nesvarbus – dideli medžiai kaip tik pageidaujami. Bet jei būtų reikėję žemesnio ardo galima būtų buvę pasėti kitas rūšis.


ree
Trees From Seed FB

Yra galimas ir trečias būdas, kai sudygę augalai imami formuoti tokio aukščio gyvatvore, kokios reikia. Šioje nuotraukoje ąžuoliukai turi potencialą augti kaip beržai nuotraukoje aukščiau, bet vėliau būtų tinkami kad ir 2 metrų gyvatvorei formuoti karpant kartą metuose ar dažniau.


Tema neišsemiama – krūmynai iš rykštelių jau kita pakopa. Yra šalys, kuriose tokios želdynų juostos yra neatsiejama kraštovaizdžio dalis, persikėlusi į kraštovaizdžio dizainą. O mes ir nepagalvojame, kad savo soduose turime sprendimus, kurių ,,protėviai‘‘ yra...galvijų arba laukinių gyvių nugraužti tankūs medžių sėjinukai ar krūmynai.


Yra metodai, kokius medžius, kaip ir kodėl sėti tiesiai reikiamoje Vietoje ir daug kitų gerų patarimų besidomintiems. Ąžuolų foto nuotrauka pasiskolinta iš Trees From Seed FB puslapio, beržai – Lietuvoje už tvoros. Nuotraukose matote ir mano sėtus lazdynus ir riešutmedžius – jie tokio dydžio pasiekė maždaug per 15 - 20 metų. Net sunku patikėti, kad tokią pačią sėklą aš kažkada atsinešiau kišenėje iš Punios Šilo girininkijos.


Žinoma, čia tik lašelis informacijos galimybių jūroje. Kokiu atveju reikia sėti, o kada neverta; kas tiktų poskiepiams, o kas derėtų be skiepijimo; ką paleisti augti, o ką formuoti; ką retinti, o ką palikti; ką sėti pavieniui, o ką grupėmis...Daug puikių projektų.


O kaip šias žinias pritaikyti ir ar jas iš viso verta taikyti Jūsų atveju - čia jau atskira kalba. Darbo pradžia turi būti pasekmių analizė! Puzzle dėlionė be visumos vaizdo tėra tik beprasmis spalvotas gabaliukas.






Susisiekime!

Susisiekti dėl kraštovaizdžio dizaino kursų

Ačiū už žinutę!

bottom of page