Sodininko Dienoraštis

Sodo dienoraštis yra labai vertingas dokumentas.

Bet jo rūšių gali būti tiek, kiek yra žmonių.

Tai gali būti dienoraštis, tipo – ,,Mielas dienorašti, šiandien mano pomidoras paaugo dviem centimetrais!‘‘. Kadangi bus įrašo data, šis dienoraštis irgi turės savyje informaciją – kad tokiu ir tokiu metu pomidorai jau gerai augo, nors kokio dydžio jie buvo visumoje ir neaišku. Ką matau, tą dainuoju.

Dienoraštis gali būti kaip literatūrinis kūrinys, pilnas refleksijų ir įspūdžių - ,,saulei pakilus atėjau į šiltnamį, o ten – pirmasis pomidoro žiedas! Mano širdis kupina laimės ir net rastas kirminas pasirodė ne toks bjaurus! Nes iš jo išsiris drugelis!’’ Tokie dienoraščiai yra be galo vertingi kaip dar vienas kūrybinis reiškinys ir gali įkvėpti, leisti pamatyti sodą vis naujai su stipriu emociniu krūviu.

Racionalusis dienoraštis gali būti kupinas konkrečių veiksmų, atliktų tam tikru metu – sėjau, persodinau, purškiau, tręšiau, skabiau...Gali būti orų kronikos, gali būti užfiksuotos dienos pastabos ir idėjos. Tai rimtas ,,popierius‘‘ su priminimais ir savi pasiteisinę receptai. Metai iš metų – tai jūsų ir jūsų Sodo ,,ligos istorija‘‘.

Mano manymu, pats vertingiausias rašymas nebūtinai turi būti kasdienis, bet pasibaigus sodo sezonui ar kokio nors konkretaus augalo sezonui. Pvz. pomidorų sezono pabaigoje esu kupina išmoktų pamokų ir įžvalgų kitam sezonui. Suvokiu savo ribas ir žinau, kaip galiu jas praplėsti, kaip apeiti nesklandumus. Žinau, ko man trūksta (kokių veislių ir priemonių), ko buvo per daug, kokios strategijos pasiteisino esant konkrečioms aplinkybėms, o kokios ne. Aš augu su Sodu. Aš ne tik prabėgau sezoną, aš SUPRATAU.

Jei nepadarau to iš karto po sezono pabaigos, ateina žiema. Užsimiršta. Bet tai nėra taip blogai, kaip pirmos saulėtos sausio – vasario dienos...Stogas nuvažiuoja ir ištrintos atminties vietoje ima klestėti nepagrįsti planai, o taip aš vėl rizikuoju įsikinkyti į nekontroliuojamą kitų metų chaosą, kai - NIEKO NESPĖJU, NIEKO NESPĖJU.

Sąrašas ko man reikia kitam sezonui, kai šis jau į pabaigą – tai pats vertingiausias dalykas. O ten jau žiema prieš akis, ir tą sąrašą galite pildyti pagrįstas norais ir žinoma, kaprizais NORIU NORIU. Bet kai žinau, kad GALIU.

Ruduo ir Žiema yra jaudinantis laikas sodininkui, kai mūsų širdys jau šuoliuoja kito sezono ritmu ir žino šokio žingsnelius, net jei muzika – džiazas. Geros kloties!