Ir iš bonsai atauga medžiai

Labai tikiu žmonėmis, kai jie sako ko jie nori, apie ką svajoja arba šiaip. Ne todėl, kad esu labai naivi (nors esu sočiai), bet todėl, kad dažnai nematau prasmės, kodėl jiems reikėtų meluoti man. Ir tada prasideda rangymasis atbulom. Take it or leave it, bet ne. Gal meluoja sau?

O tada suprantu, kad tai arba aplinkybės, arba jie patys bando pakeisti savo prigimtį. Bet taip neveikia.

Retam kuriam gyviui fiziškai atauga prarasta galūnė. Todėl tai, kas vyksta su žmogaus Esybe geriausiai atspindi Medžiai.

Pabandykite išimti iš vazonėlio ir pasodinti bonsai. O kartais ir išimti nereikia, tik ant žemės padėti. Jis atliks kelis manevrus ir jau sekantys žingsniai bus link to pavidalo, kuo yra iš prigimties. Beje, aš taip jau seniai užsiauginau ginkmedį – iš pirkto susisukusio ale – bonsiko. Vieni pagauna augimą viršūnėje, kiti – iš atžalų, tačiau bet kuris organizmas sieks grįžti į savąją būseną. Visgi net ir fiziškai žmonės linkę grįžti į savo svorį, kaip besistengtų pakeisti. Gal todėl taip svarbu apsiskelbti, pasakyti kitiems. Arba ką nors mesti daryti – anuž anas bus liudininkas, ir teks laikytis dietos arba nebekramtyti nagų.

Vidiniai procesai kur kas dramatiškesni. Mes sakome savo norą tikėdamiesi, kad išleistas į eterį jis taps trokštama tiesa. Bet prigimtis laiko už pavadėlio ir juokiasi.

Prigimtis gali ir išspirti mus daryti tai, kas visai nepatogu gal. Kartais tai pavadinama gražiai – pašaukimu, dovana. Kartais tai prakeiksmas. Bet jei tai mums skirtas augimo būdas – reikia taip, ir ne kitaip.

Vieni karpo medžius ir mano, kad karpys VISADOS. Bet kai nekarpys – jie augs, ir ateis laikas, kai medžiai praaugs tiek, kad priverstiniai drastiški pokyčiai sukels abipuses žaizdas. Yla išlenda iš maišo.

Kiti paleidžia augti apsiskaičiavę ir gyvena šešėlyje to, kas ką tik buvo sėkla jų delne. Nesuvaldo.

Dar kiti bando išrauti tai, ką pasodinę - iškirsti, nupjauti, sunaikinti. Bet tuščios vietos nebūna. Ten, kur galimai turėjo augti medis  - augs bent jau kokia dilgėlė. O kas sakė, kad ji blogesnė?

O ką, jei augti taip, kaip prigimtis surėdė? Ir auginti taip – vaikus, kaip medžius. Formuojant ne lają, o palankią aplinką augti, skleistis, žydėti ir brandinti vaisius. Ir ataugti, jei reikia.