NLP tipai SODE kaip kūrėjai ir klientai - vizualai, audialai, kinestetai, digitalai.

Name gali gyventi daug skirtingų žmonių, bet ar tai bus NAMAI priklausys nuo jų tarpusavio santykių

Kas yra sodų dizainas ir kas yra sodų dizaineris? Ar gebėti parinkti augalus ir sudėti juos į brėžinį? Ar ,,papiešti‘‘, kur turi būti veja, o kur kietosios dangos? Ar išdėlioti šviestuvus ir sukomponuoti gėlyną?

Sėkmę bendraujant lemianti taikomoji psichologija yra sodo dizainerio darbo dalis, todėl šios žinios man buvo ypač naudingos ir patikrintos ilgamete praktika. Kita vertus tai tik antras etapas - pirmiausia yra savęs pažinimas.

Cherchez la femme – ieškokite moters. Šiuo atveju – Ieškokite, Kas Žaidžia Sodo Kūrybos Žaidime. Savo mintis, savo matymą, savo brėžinius juk jūs darote kažkam, nuo ko priklausys tolimesnis jūsų kūrinio likimas.

Jūs galite pakloti kaip kiliminę vėduoklę visą savo širdį, visą talentą bet to bus negana. Ne todėl, kad jūsų mintys blogos ar talento per mažai. Su visa pagarba žmogiškoms būtybėms tai tas pats, kas šerti tigrą daržovėmis, o stirną mėsa. Žinoma, ir vieni ir kiti paskanauja vienu kitu gabaliuku, bet tai yra veikiau išimtys, nei prigimtis. Todėl reikia pažinti ne tik Vietos Dvasią, bet ir Žmogų, kuriam ta Vieta tuo momentu yra jo buveinė. Jums reikia pažinti klientą, užsakovą ir pateikti jam idėją taip, kad būtų tinkama asmeniškai jam.

Sakoma, vyrai myli akimis, o moterys myli ausimis. Iš esmės aš labai nemėgstu tokių apibendrinimų – visgi teisybė tokia, kad visi mes, žmonės, aplinką suvokiame skirtingai. O tai daro milžinišką įtaką visam gyvenimo būdui.

Tokių žmonių pažinimo (ne skirstymo!) – metodų yra ne vienas, nuo moksliškų (fiziologija, psichologija) iki ezoterinių. Terminai yra paprasti ir turintys simbolinius asmens pasaulio suvokimo atspalvius. Šiandien apie keturis NLP tipus – kas yra vizualai, audialai, kinetstetai ir digitalai Sode.

Grubiai tariant galima pasakyti taip – vizualai pasaulį priima akimis, audialai ausimis, kinestetai lytėjimu, digitalai mąstymu. Žinoma, vargu ar yra visiškas tipo ,,grynuolis‘‘, visgi tai gana stiprūs pareiškimai, o kai jie susikerta galimi tikrai dideli nesusipratimai ir nemalonumai. Tai susiję su asmenine erdve, garbės ir savigarbos supratimu, prasme, procesu ir galutiniu rezultatu ir tt. ir pan. Ir priešingai, du tokie patys gali labai derėti, auginti vienas kitą, mėgautis gyvenimu drauge.

Pvz. man būna sunku su kinestetais, kai tai liečia mane asmeniškai (ne veltui – liečia :D - tai žmonės, kurie patys to nejausdami pažeidžia kitų tipų asmeninę erdvę), bet dirbti su jais lengva ir gera, kai aiškiai susidėliojat riboženklius. Beje, kaip ir su visais kitais tipais, tik reikia žinoti skirtumus ir suprasti, kur slypi galimi nesutapimai – tada jų lengva išvengti. O kadangi, kaip jau minėjau, mes turime visų bruožų, tiesiog įjungi savąjį, pvz. vizualo, ar digitalo režimą – ir pirmyn į bendros kūrybos plotus.

Tipai nelaipsniuojami. Kiekviename yra visas spektras ir labai išprususių žmonių, ir tokių, kurių sielos kelionė dar tik prasideda. Todėl ir digitalas nebūtinai turi būti išmintingas, o vizualas nebūtinai tas, kuris pasaulį skirsto į primityvius vaizdelius. Todėl man kilo pagunda parašyti ir apie kiekvieno tipo pliusus ir, tarkim taip - galimus pavojus, taipogi galimus dvigubus tipus.

Taigi, Vizualai. Jie ne tik mato akimis, jie ir mąsto vaizdais. Žodžiai gražu/negražu jiems gali tapti vieninteliu kriterijumi. Žinoma, minusas yra tada, kai nėra deramų žinių – tada kas gražu jiems – neginčytina. Ir nieko jiems Nepapasakosi - Vienintelis kelias kuo nors įtikinti, tai leisti PALYGINTI su kažkuo, kas yra geriau. Tada paaiškinti, bet dažnai to nė nereikia. Gerą daiktą nuo blogo vizualas tikrai atskirs. Vizualas su digitalo prieskoniu bus išprusęs estetas, žinantis, kad kuriamai aplinkai reikalingas ne tik vaizdas, bet ir turinys ir žinantis, kad visada galima padaryti geriau. Vizualai nebūtinai sukurs puikų sodą realybėje – nepamirškite, kad jie puikiai vizualizuoja ir galvoje, jie mąsto vaizdais. Todėl gali būti ir taip, kad atvykę į jų sodą jūs nusivilsite, tuo tarpu pats šeimininkas jaučiasi gyvenąs pasakoje, kuri jam visiškai reali. Vieni vizualai sieks įgyvendinti gražų vaizdą, kitus reiktų spustelėti, jei norima konkretaus tikslo. Kalbantis yra labai gera vizualizuoti (turėti lapą popieriaus ir rašiklį) arba nupiešti paveikslą žodžiais. Vizualai nebūtinai gerai suvokia erdvę – čia kartais reikia atskirai pasistengti. Plokštuminis ir erdvinis matymai jau šiek tiek skirtinga kategorija, didžioji dalis mąsto ,,atvirutėmis‘‘.

Audialai. Nors tai žmonės, kurie aplinką suvokia ausimis, tai nereiškia, kad kalba bus apie muzikinę klausą. Tyla irgi yra labai svarbus momentas, o audialinė tarša ir nemalonūs dirgikliai juos varys iš proto. Audialo komforto zona bus ten, kur yra jam miela tyla ir garsai, be to, kaip bebūtų keista, jie labai gerai supranta erdvę ir visai neblogai tūrius, nors nebūtinai gerai juose vizualizuoja. Garsai nebūtinai turi būti tylūs arba kažkaip specifiškai harmoningi – greičiau gurmaniški garsai. Todėl Vieta, Gamtos garsai, biologinės įvairovės garsai – ypač audialams. Jiems reikia projektuoti ne vaizdą, o vandens čiurlenimą, degančio laužo spragsėjimą, vabzdžių dūzgimą gėlyne, lapų šnarėjimą. Audialai geba mėgautis ir kvapais, vėju, jiems labai patinka tokie aksesuarai kaip jų išsirinkti vėjo varpeliai, malūnėliai, lietaus grandinės, mini fontanėliai. Ironiška, audialą gali nesunkiai ,,nušnekėti‘‘ kokie prašalaičiai vertintojai – kadangi audialai puikiai girdi menkiausius tembro, intonacijų pokyčius, o tai reiškia melą ir nuoširdumą, jei kažkas nuoširdžiai pasakys, kad jo sodas ne toks gražus kaip pas kaimyną, jis sunerims gal kažką pražiūrėjo, bet išgirsti tai išgirdo...Audialas kinestetas – jaukios erdvės, kuriose saugu ir gera būti.

Kinestetai – tai pajautimas, komfortas, jaukuma, bendrystė. Kinestetai dažnai yra socialūs, tai šeimos žmonės, bet gali būti ir vienišiai, orientuoti į save. Jei reikėtų suformuluoti vienu žodžiu, tai materialūs dalykai - ar tai būtų aplinka, gerbūvis, ar jo pačio kūnas. Kinestetai puikūs šeimininkai, racionalūs, ūkiški. Daiktas nebūtinai turi būti gražus, bet būtinai funkcionalus ir kokybiškas. Komfortas yra pagrindinis dalykas, todėl visi aplinkos sprendimai sukasi apie tai – jei bus pavėsinė vėjuotoje vietovėje, jis ją verčiau įstiklins, nei mėgausis buvimu lauke. Vaizdas ir priemonės po tokio įstiklinimo ne visada svarbūs, svarbu rezultatas - nepučia. Iš vienos pusės kuriant aplinką kinestetui reikia jį įvynioti į daugybę racionalių funkcionalių sprendimų (gera vieta pasėdėti, koks dušas lauke, nameliai įrankiams susidėti ir tt ir pan., bet būdami ūkiški kinestetai dažnai ir dirbti moka daug ir sunkiai, todėl jų ūkiai turi būti racionaliai sustyguoti. Minusas (na, ne jam pačiam, žinoma) – bet kinestetas nubrauks bet kokį grožį, jei sprendimas neatneš naudos ar patogumo – todėl nieko jam nesiūlykite motyvuodami vaizdu (grožiu) arba padarykite taip, kad grožyje jie įžvelgtų naudą. Kinestetas vizualas – puikus pvz. kaimo turizmo ūkio savininkas, sugebantis pritraukti žmones, suorganizuoti dalykus. Deja, dažnai jo kokybės kriterijus ne kokybiškas grožis, o išbaigtumas, ,,euroremontas‘‘. Viskas išlaižyta, plintusai sukalti, išravėta negyvai, nulakuota, išchlorkinta - tobula, ko dar!?

Digitalai – tai mąstymas, suvokimas. Dalykai turi būti prasmingi, turiningi, logiški. Kita vertus, tai nėra taisyklių ir stereotipiniai žmonės, nes jų pačių prigimtis varo juos pirmyn – abejoti, užduoti klausimus, kritiškai analizuoti atsakymus. Digitalai gali paskęsti svarstymuose ir giluminėse paieškose, nenori suklysti, todėl yra overthinking rizika be rezultato. Juos reikia paskatinti žengti pirmus žingsnius, paremtus racionalia logika – perdarinėti kas jau kartą sukurta tikrai ne jiems. Turite apginti savo pasiūlymus, motyvuoti ir šiukštu nekabinti makaronų – tai įžeidimas digitalams. Jei vizualai paveikslo piešimą priimtų kaip būsimą viziją, digitalui tai turi būti užduoties sprendimas. Kartais vaizdas ar net patogus racionalumas lieka antrame plane – bendra vizija, idėja yra svarbiau. Rizika mėgautis kelione labiau, nei rezultatu, bet digitalas su kinesteto gyslele tikrai įgyvendins labai kokybiškai ir autentiškai. Digitalai puikiai supranta ir vizualinių ir audialinių dalykų svarbą, todėl nieko nuostabaus, kad jie sugeba racionaliai išspręsti ir tai. Visgi digitalo neigiamas atspalvis gali būti perdėta kritika, burbėjimas ir cinizmas – jie žino geriausiai. Nematydami prasmės jie užsidaro ir rezultate sumanymas neįvyksta. Todėl su digitalu pirmiausia reikia aptarti KODĖL darom, o tik po to jau KAIP. (Akivaizdu, kur linkstu aš pati 😊)

Ne veltui kurdami sodus randame save, o radę save galime rasti ir savo Vietą pasaulyje. Arba ją sukurti. O kaip tai padaryti – kviečiu: https://www.artgarden.studio/kursai