Anglija - extinction alert. O mes?

Tiesiai šviesiai – kodėl po antibiotikų geriate probiotikus? Kad netriestumėt, grybelinės ligos

nekibtų ir pilvelio neskaudėtų. Tai kodėl, po paraliais, skutate veją, ravit plynai, purškiat ir naikinate visa, kas kruta – eikit kasdien prie arbatos po saują antibiotikų sukirst. Rezultatą netruksite pamatyti.

Pasaulyje - ,,Recent studies point out declines in insect numbers of 70-80% over the past several decades in areas hogged by human activities and intensive agriculture.''

Apsigyvenus Anglijoje man paliko milžinišką įspūdį, kad nėra uodų, net musių beveik nėra. Tada negalvojau, kad – o kurgi visi kiti vabzdžiai, kaifavau nuo darbų kerinčiuose soduose, po kuriuos maklinėdavau be jokių minčių apie kraujasiurbius. Keliaujant į vieną iš savo objektų – pilaitę su milžiniška teritorija aplink, mane pasitikdavo debesys fazanų, kelią peršuoliuodavo bent pustuzinis danielių, triušiai lakstė kaip tarakonai, o danguje skraidė galingi Red kite (Milvus milvus). Lapės buvo eilinis dalykas, pilkosios voverės irgi. Bet kažkas buvo ne taip, ir tada dar nesupratau kas.

Atvykus į France neilgai trukus apvažiavau apylinkes. Ir tada supratau, ko nebuvo Anglijoje...

Vieną momentą atsimenu ypač ryškiai, nes to jausmo nebuvau patyrusi nuo savo vaikystės – tai drugeliai Lietuvos pievose. Čia, France Pirėnų priekalnėse pievos čirpė, svirpė, vibravo ir plazdėjo iki nepakeliamo triukšmo, klykdamos gyvenimą. Priėjus pakildavo debesys įvairiausių drugių ir vabzdžių, kurie skirtingomis trajektorijomis bandė nusileisti kur nors saugiai, o kartais užsimiršę čia pat pradėdavo savo iš pirmo žvilgsnio nerūpestingus šokius. Mano draugas entomologas puldinėjo nuo vieno drugio iki kito, berdamas pavadinimus ir susižavėjimo šūksnius, kol galop liūdnai panarino galvą ir pasakė – vietiniai seni žmonės sako, kad tai tik menka dalis drugelių, kaip būdavo anksčiau. Ar tu, Daniele, matei kada nors drugelių debesis? Mačiau – kažkada Lietuvoje...

Biologinė ĮVAIROVĖ ir įvairovės gausa – štai kas. Prisiminiau, kaip pilies ūkvedys pasakojo, kad dar neseniai apylinkėse buvo paleista Red kite, 8 poros - bandyta atkurti, o jų prisidaugino tiek, kad jie mielai nusineša nedidelius naminius gyvūnėlius ar net mėsą nuo kepsninės. Pilkosios voverės tai invazinės, kurios išnaikino raudonąsias, o triušiai tai parazitai, kaip žiurkės, tik atrodo labiau cute. Sutvėrimų, atrodytų, yra, bet rūšių tai ne kažką, kaip sakoma. Monoklultūros visur yra blogis.

Šiemet iš Anglijos sklinda nerimo bangos dėl masinio vabzdžių nykimo (foto prisegu – kai kurių vabzdžių sumažėjo iki 90 proc.), ir labai norėčiau sužinoti, ką apie tai mano Lietuvos entomologai, kokia padėtis Lietuvoje ir šiaip – nuo sąmokslo teorijų iki mokslo ir nuo mokslo iki praktikos? Tikiu, kad yra vietų Anglijoje, kur yra kažkaip kitaip, bet remiuosi ne tik viena lentele. Suprantu, kad tame nieko moksliško – bet kai Lietuvoje pasirodo voveruškos - visas fb pilnas jų. O dabar iš visur Anglijoje – žiū, pirmas drugelis šiemet!... Pirmas, vienas, liepos pabaigoje???

Kita vertus, aš pati noriu pakalbėti dar ir dar kartą – sodai ir biologinė įvairovė. Ir ne tik sodai – aplinka. Specialistai kalba apie Managed Wasteland (sąmoningai tvarkomas dykvietes) – kada pjauti, kada šiukštu nepjauti ir tt. ir pan. Bet ką gali padaryti eilinis neeilinis Sodininkas?

Siunčiu jums kelias foto – pirmoje yra kaip ir veja, tokia piktžolėta, laimei, tai dar su gyvybės ženklais - kaip ji atrodo vasarą per kaitrą. Kitose – sunku tai net veja pavadinti, tai visokie smagūs žydintys žemi žolynėliai, ir jų kompanija puikiai pakenčia sausrą, žydi ir dūzgina visą armiją skirtingų sutvėrimų. Beje, ,,atsitiktinis‘‘ augalų išsodinimas toje pievoje iš tikrųjų yra tyčinis – yra ir saulės ir šešėlio, ir užuovėjos ir skersvėjo. Visi kartu – išgyvena, nors šiame sode nėra vandens tiekimo, tik sodininko sukauptas lietaus vanduo daržovėms, kai jau bėda prispiria.

Kai aš atsikrausčiau čia, France, mano žemėje buvo dilgėlės ir gervuogės. Po mano sodininkavimo biologinė įvairovė netolimoje aplinkoje išaugo šimteriopai ir kasdien pastebima kas nors nauja, iki tol šioje vietoje nematyta. Žinau, skaičiuoju kasdien padedama profesionalaus biologo ir entomologo. Tiesa, man pasisekė, mūsų regionas skurdus. Na, priekalnės, nėra vynuogių laukų ar pan. Kartais koks laukelis kukurūzų ar saulėgrąžų – žodžiu, ir apylinkėse laukai nepurkšti, ganosi avys ir karvės, skalambydamos varpeliais, tiek žinių. Joms pievas nušienauja kartą kitą. Bet kai kurie vabzdžiai sukasi labai nedidelėse teritorijose, jei yra pas jus, gali būti kad tik pas jus ir yra visoje apylinkėje. Išrovėt jų augalą ir amen.

Galima sunaikint vabzdį - tokie patys ar kiti ateis iš kitur. Sunaikinus buveines jie jau nebeturės kur grįžti. Norite tvarkos? Jūsų tvarka yra chaosas gamtai. Jei jums gamtos tvarka irgi chaosas - sėdėkit namie arba bent jau organizuokitės kompromisą.

Ką galite jūs, mes visi? Tą patį kaip tie augalai sausros iškamuotam sode – sukibę rankas, visi kartu, kiekvienas savo plotelyje. Galime palikti kuo daugiau geržolių (ne piktžolių), pagirdyti ir pamaitinti, suteikti pavėsį ir namus.

Tai mūsų rankose. Ne, tai mes gamtos rankose – ir nuo mūsų elgesio priklauso, kokios kolonijos sutvėrimų dalis esame – ar simbiozėje gyvenančių, ar parazituojančių ant Žemės kūno.

Tie, kurie turite ,,piktžoles‘‘ sode – galite drąsiai save įrašyti į pasaulį gelbstinčių supermenų gretas. Tie, kurie turite vabzdžių namelius – Booo! Pasidavėte madingam dekorui, verčiau palikite nekirptus stiebus ar malkų krūvelę teritorijoje. Su nedidelėm išimtim tie dekoracijų viešbučiai ne kažko ir verti (kai nėr žinių kokie, kodėl ir kam) – pildykit žinias ir suteikit tikrus namus. Kas skutat ir valot savo teritoriją negyvai, tai negyvai ir bus – galit pasirinkti kokį kenkėją norite turėti kaip savo spirit animal ir pasidaryti vėtrungę. Bet ne, nereikia – jūsų pozicija ir taip iš toli matosi.

Kas globalu, o kas individualu - nesvarbu dabar. Laikas tvarkytis visiems kartu ir kiekvienam atskirai.