Šukuosenų salonas atidaromas tik kartą per metus!

Pollardinta Acacia dealbata

Dar tik prieš kelias dienas parašiau apie lapų svarbą ir visa, kas su tuo susiję genint medžius, o jau kitą dieną išėjus pasivaikščioti atsidūriau priešais medį, kurio ne lapai, o kerintys žiedai yra genėjimo rezultatas. Ne apie tai, kas gražiau arba ne – apie tai, kokie metodai naudojami norint pasiekti vieno ar kito rezultato.

Ši mimoza vienintelė tokia apylinkėse, nes formuojama, pollardinama. Kitos paleistos augti natūraliai, todėl žiedai dvigubai mažesni, o šakelės retos, auga ažūru. Tiesa, tos visai neprižiūrimos linkę augti susispietę krūmynais ir spalvą išlaiko žiedų gausa, o ne dydis. Maniškė dar jaunutė ir bandau ją auginti medžiu, bet augimas toks greitas kaip dangiškos pupos – kamienas nespėja sustorėti, o parišti beveik neįmanoma. Visgi mano idealas yra mimoza – išlakus medis su storu kamienu. Tokį sodininkų žinioje turėjau Londone, kur medžio dydis pranoko aukščiausias obelis, o lajos kupolas dengė visą sodo kampą. Dabar neapsisprendžiu, ar jau kėsintis į viršūnę, ar dar ne.

Auginant mimozą kaip dekoratyvų augalą sode ar skinamiems žiedams paranku tai, kad pirmu atveju genima žiedams pradėjus prarasti dekoratyvumą, antruoju – žydint, tad iš esmės beveik tuo pačiu metu, kada augalui yra tinkama. Ir tada suteikiama pradžia metų rato ciklui, kai pavasarį pernykščiai ūgliai pašalinami ir pradeda gausiai augti nauji. Rudenį jau turime arba spalvotus stiebus, arba žiedynų pumpurus, pasiruošusius išsprogti anksti pavasarį. O kartais svarbioji dalis yra ne žieminių šakelių spalva, ne pavasariniai žiedai, o jauni ūgliai, kurių spalva ir forma sprogdina pavasario energija. Tokių krūmų derinys, genimas kartą metuose – tai ne tik lengvai valdomi ir lengvai prižiūrimi tūriai, bet ir kerinti spalvų, formų ir faktūrų įvairovė. Todėl nebūtina pasirinkti tik pačius ryškiausius ar pergyventi, jei ne visi auga Lietuvoje. Mes neišnaudojame ir tų, kurie auga. Svarbiausia yra augalo prigimtis, kuriai šis metodas tinka.

Lietuvoje mimozos nenori augti, bet maksimaliam žiedų efektui geras pavyzdys būtų Triskiautis migdolas (Prunus triloba). Dar prieš daugybę metų turguje galima būdavo įsigyti tokią šakelę, kuri atrodydavo kaip ne šio pasaulio cukrinė fantazija. Tai – pollardingo rezultatas. (Nuotraukoje mano į slyvą skiepytas triskiautis migdolas laukia pavasario žydėjimui)

Renkantis tam tinkamus augalus raktinis žodis yra pollardingas ir gilus genėjimas – ir kaip augalas į tai reaguoja ir atauga. Bet kai kurie juk ir neliesti startuoja su visiškai kitokia jaunų ūglių spalva, suteikdami augalui naują pavidalą. Tai yra priežastis, dėl kurios aš nemėgstu vardinti augalų pavadinimų tam ar kitam metodui ar auginimo būdui iliustruoti. Tokie pavadinimai copy – paste būdu eina iš vieno straipsnio į kitą ir nekalba apie tai, kame esmė ir kur galima sudžiazuoti, improvizuoti – ir KODĖL. Matykite. Stebėkite. Jazminas jums to efekto nepadarys, bet jis turi kitas paslaptis. Alyva turi savo paslaptis, ir visi kiti augalai – laukia susipažinimo. Arba būti supažindintiems. ;) Raktas žinojimui – pažinti prigimtį. Jei jūsų prigimtis ieškoti žinių - maloniai prašom - https://www.artgarden.studio/