Tu gali viską, ko nori! - Ačiū, NE!

Mano Mielos Bičiulės Sodininkės Irenos Kubilienės Sodas.

Manau, didžiausia bėda buvo padaryta auklėjant vaikus ir ugdant mentorystėje su – TU VISKĄ GALI!

Tu gali pasiekti ką tik nori!

Uga Čaka, Uga Čaka, Uga Čaka!

Tu privalai ignoruoti visus, kurie suabejos ir temps tave atgal!

Uga Čaka, Uga Čaka, Uga Čaka!

Tu verta(s) ir pirmyn! Drąsiau Drambly!

Po to stebimės palūžusiais žmonėmis, kurie manė, kad viską gali. Ir kuriuos kita banga moko nekreipti dėmesio į ,,apkalbas’’. Būtų viskas teisinga, jei būtų palikta galimybė, kad kažkas kitas irgi gali būti teisus, ne tik jie. Manyti, kad pastabas duoda tik pavyduoliai ir nevykėliai yra puiki mantra norint tapti žygiuojančiu per pasaulį teisuoliu, kuris pats veidrodyje neatsispindi. Tačiau kartais reikia išgirsti ir tuos, kurie užknisti agresyvių saviraiškininkų kartą sušunka - karalius nuogas! Gal tai apie jus? Ir tai atsibudimo pradžia. Pradžia atskleisti ką iš tikrųjų galime, o ko ne.

Nepakanka dirbtinai stumti galėjimo savivertės vardan. Nes savivertė tada nukenčia dar labiau. Mes daug ką galime ir daug ko negalime. Esmė yra įvertinti savo galimybes ir savo negalėjimus. Viršūnėlės ar šaknelės? Negalėjimai yra ne mažiau vertingi, nei galėjimai!

Galėjimai – tai kaip ir aišku. Ir tas iliuzinis aiškumas irgi pakiša koją. Visų pirma nėra galėjimo grynu pavidalu. Puikiai tapote? Nereiškia, kad galite parduoti paveikslus. Galite parduoti paveikslus? Nereiškia, kad jie geri – gal pas jus talentas parduoti šlamštą. Tai irgi pliusas, tik tai jau kitas talentas! Svarbu tai įvardinti bent jau sau, išvengsite bent jau specialistų nepagarbos. Šokate ir nuo to kaifuojate? Puiku! Ar vaizdas yra toks pats malonus ir žiūrovams? Ach, mylite baletą? Ką turi mylėti žiūrovas, jei jūsų šokimu baletas pažemintas?

Be to, galėjimus reikia vystyti. Ir dar – galėjimas be suvokto negalėjimo gali žūti. Šokate, bet nėra galimybių kitiems dalykams? Raskite, kas turi talentą pasirūpinti talentingu šokėju ir būsite laimingi, o pasaulis palaimintas dar vienu talentingu žmogumi, kuris gali atsiduoti savo galėjimui.

Galėjimas gali būti ,,lengvas grobis’’, kuris neužkuria aistros, nesuteikia adrenalino, iššūkio. Galėjimas dažnai yra akmuo, pririštas prie vienos kojos, tuo tarpu kai negalėjimas tampa sparnu kilti.

Tad kame problema? Nėra pusiausvyros tarp galėjimo ir negalėjimo.

Apie Sodininko Negalėjimų naudą, apie Negalėjimų gebėjimą auginti žmogų ir priversti GALĖTI KITAIP – kita kalba. Tai svarbi tema mentorystės dienų metu kai kalbamės individualiai, bet kai rašau, visada kalbu apie Sodą.

Atlikti savo resursų analizę yra pirmas darbas norint kažką pradėti arba keisti. Ir svarbiausia orientuota ne į tai, kaip ,,priauginti nagus ar blakstienas’’, t.y. kaip pridėti ko nėra, o kaip nuvalyti primestą visuomenės grimą. Kaip tapti savimi. Taip, aš vis dar apie Sodą.

Sodas ir jo galėjimai ir negalėjimai.

Duotybės – Lietuva, smėlingas pušyno miško pakraštys, status šlaitas į rytinę pusę, apačioje teka upelis. Vaizdas į nedailų kaimyno kiemą apačioje už upelio, bet tolumoje atsiveria plotai, o horizontas – daili miško medžio viršūnių kardiograma.

Du scenarijai su priedu:

1. Uga Čaka, Uga Čaka! Tu, Sode, gali. Aš mačiau kitų sodų paveiksliukus, vadinasi ir tu gali. Iškirsiu pušis ant kalno, išlyginsiu visa kita bobcatu, privešiu žemių. Jei liks nelygumai, tai sutvirtinsiu betono koriais ar gabionais, pasodinsiu madingus augalus ir bus kaip pas visus. Ai, po to dar pasodinsiu kelias pušis – mačiau paveiksliuke, kad yra tokie augalai – rododendrai. Sako, jiems kalninės pušys gerai, ką čia paprastos, matyt netiks… (Tęsti galiu, bet nenoriu.)

2. Duotybės. Ačiū, už geras duotybes, nes jos geros ir už blogas, nes jos pamoka ir autentiški bruožai, kurių kiti neturi. Už šlaitą į rytus, kur galiu pasitikti saulės tekėjimą ir už tai, kad rytinė saulė greitai išdžiovina rožes – jos auga sveikos ir stiprios (dar pamaitinu jas). Ačiū už netipišką sklypo padėtį – galiu sodinti ne tik plokštumoje, bet ir šlaituose, ir kiekvienas iš jų yra kitoks. Ačiū už tai, kad upelis tapo mano slapta vietele nusileidus nuo kalno (kaimyną čia užstoja keli medžiai, o aš pasidariau salelę su krėslu, kur stebiu upėtakius ir valgau čia pat suskintas avietes. Iš namelio pusės pasisodinau rojaus obelaites, todėl matau tik miškus tolumoje ir mane supantį Sodą, o miškas užaugina grybų ir į mano kiemą. (Su malonumu tęsčiau iki begalybės.)

Įdirbis. O ties daržu teko pasistengti. Per daugybę metų sukurtas dirvožemis - kompostuojant, mulčiuojant, gerinant su sideratiniais augalais ir pan. Dėka smėlio po lietaus vanduo nubėga savais keliais, o mano neaukštus laiptuotus šlaitus laiko obelys ir kiti vaismedžiai. Bet tokie dalykai su deadline neįvyksta. Kol mano kaimynai taisė skubotų sprendimų klaidas, aš auginau Sodą, kuris dabar rūpinasi savimi ir manimi.

O dabar – šiek tiek pamelavau jums. Nėra atskiro pokalbio apie Sodą ir apie Sodininką. Tiesiog panaudokite tą patį modelį ir nuspręskite, norite nugyventi gyvenimą būdami savimi, ar apsikaišę svetimomis plunksnomis, kur kasitės per gyvenimą kitiems švilpiant ir šaukiant Uga Čaka, tu gali būti kaip mes visi. Ačiū, nonoriu.

2+2=4. Tik tiek. Galiu/Negaliu + Profesija/Hobis. Pusiausvyra = Laimė. Ir dėl to nereikia lipti į tą patį medį visiems. Kai GALITE IR NELIPTI.

,,Everybody is a Genius. But If You Judge a Fish by Its Ability to Climb a Tree, It Will Live Its Whole Life Believing that It is Stupid.'' Albert Einstein