Rojaus Sodas - koks jis?

Nuo seniausių Sodo Kūrybos laikų tai vieta, kurioje žmogų supa gyvoji gamta. Ruduo – apsidairykite! Vaisiai ir uogos prinokę ir mums gyviai rūpi tik tie, kurie ,,vagia‘‘ vyšnias ir kitus gėrius. Bet tuoj laikas pasiglemš žalumą žiemai, o su ja visas derlius iškeliaus į aruodus. Kas liks?

Kai gyvenau nuošaliame name Lietuvoje, manęs visi klausdavo ar man neliūdna. Dar ir be televizoriaus :). Kaip gali būti liūdna žiemą, kai gyvybė verda už lango!? Ir aš padariau viską, kas buvo mano valioje, kad taip ir būtų!

Pamenu sodus, kurių dizainas lėmė sodo statiškumą. Ar vėjas, ar lietus – sodai tarsi negyvi. Nupjauta veja, griežtai sukarpyti krūmai, gal tik vienas kitas medis linguoja šakomis. Žolinių augalų mada įpūtė ne tik vizualinės gyvybės, bet ir šnarėjimo, vilnijimo, sezoninės kaitos. Bet viena svarbiausių žinių, kurią žolynai atsinešė yra tai, kad vertinami ne tik žiedai ir spalvos, bet ir sėklų dėžutės, rudenėjantys ir amžėjantys elementai. O su jais į mūsų sodus grįžo biologinė įvairovė.

Deja, žolynų uzurpuotuose soduose kaip nepageidaujamas dizaino elementas ėmė nykti derantys krūmai ir medžiai. Gyvatvorių karaliais tapo tujos, o vėliau skroblai. Nenaudojami didesni vaisiai tapo našta, kurią bandoma desperatiškai pašalinti, tarsi mūsų ilgos tvarkos rankelės turi siekti tiek, kiek nekilnojamo turto mums priklauso. Bet mūsų ,,tvarka‘‘ gamtoje yra betvarkė gamtai!

Sodinkite medžius ir krūmus, kurie dera kad ir laukinėmis uogomis! Jei reikia, karpykite iš jų pusiau laisvo stiliaus gyvatvores, užpildykite tuščias erdves guotais kad ir to paties augalo – sodo dizaine tai bus žydinti, žaliuojanti, bet ir uogas, vaisius teikianti sodo kūrybos medžiaga, molis lipdymui. Bet su ja ateis ir gyvybė, dūzgimas, čiulbėjimas!

‘’Kad ir’’ laukinėmis uogomis. Ne! NET laukinėmis uogomis ir vaisiais! Turėtų būti siektinas prioritetas galėti išeiti į savo kiemą ir pasirinkti kuo sveikiausio maisto sau ir ne ,,savo vaikams‘‘ o SU savo vaikais. Su kai kuriais augalais atkeliauja puikūs valgomi grybai, mūsų nesėti ir nesodinti augalai, kurie augs pas jus neprašydami išskirtinės priežiūros.

Daugumoje tautų yra tradicijos, kurios kartais skamba kaip prietarai, visgi tai skirta priminimui pasirūpinti ne tik savimi, bet ir aplinka žiemai. Užtikrinti, kad iki pavasario išliks visi. Viena iš jų, pvz. yra palikti bet kokį derlių po Vėlinių, nes tai jau priklauso nykštukams, dvaselėms ir visokiems kitiems mistiniams sutvėrimams. Bet tai – biologinė įvairovė, kuri juk dirba sode su mumis ir už mus ištisus metus!

Vasarą girdyklos, žiemą lesyklos suteiks jūsų sodui išskirtinio šarmo. O jei pirksite grūdų mišinius lesykloms žiemai, prisiminkite bent vieną išlaikyti iki pavasario ir pasėkite sėklas į atskirą plotelį ar tiesiog išbarstykite pakampiuose – tai bus patys pačiausi žolynai ir grožiui ir gyviams. Jei rudeniop tokios vietelės ir praras dekoratyvumą, leiskite pasisėti arba pakabinkite kur nors paukščiams. O jei ir visai gudriai – išsaugokite tokias puokštes iki vėlyvo rudens ar Naujų Metų – bus dekoras ir dovana paukščiams ir kitiems gyviams. Gal ta dovanų pirkimo manija išmetimui virs dovanomis tiems, kuriems labiausiai jų reikia.

Rojaus sodas yra toks, kuriame yra gera ir ne vieniša. Tik atitrūkęs nuo visumos žmogus gali jaustis vienas. Leiskite Gamtai apglėbti jus atgalios!