Medžių lapų arbatos - 10 medžių žoliautojams palaipioti

Propaguodama idėją, kad aplinka, kurią turime ir kurią kuriame gali suteikti mums bent šimteriopai daugiau, nei sugebame panaudoti, noriu praplėsti žoliautojų horizontus ir arbatų eiti ne į pievas, o šį kartą lipti į medžius. Medžių lapai yra vienas iš foodscapingo puzzle dėlionės elementų.

Ką mes vadiname arbata? ,,Tikroji‘‘ arbata yra žali arba fermentuoti džiovinti camelia sinensis lapai. Bet dar yra ir kitos arbatos – iš žolynų, šakų, šaknų, sėklų, vaisių, žievės, pumpurų, spyglių, lapų ir tt. Daugelio augalų, kurių įprastai vartojame kokią vieną dalį (dažniausiai vaisius), kitos dalys irgi yra valgomos (su nedidelėmis išimtimis) ir, be abejo, tinka arbatoms!

Kodėl vartojame? Nes skanu ir sveika. O kas vaistinga – turi poveikį, vadinasi reikalingos ir specifinės žinios. Žinoma, kartais pakanka geriausio recepto – saiko ir įvairovės. Ir nors tokių arbatoms tinkamų medžių yra sočiai ir apie kiekvieną galima knygą parašyti, pirmiausia reikia išmokti pritaikyti žinias praktiškai, t.y. yra individualizuoti, pasirinkti ko mums reikia asmeniškai - kas mums skanu, ir kokia pagalba praverstų stiprinant konkrečiai mūsų sveikatą. Tada jau verta gilintis į detales, mat kiekvienu atveju receptai gali varijuoti – ir kada rinkti žaliavą, ir kaip ją paruošti ir kiek laiko ar kokiu būdu vartoti.

Apie rinkimą ir vartojimą – renkami arba jauni lapai arba jau subrendę, kol veikliosios medžiagos neišsivadėję, o dozė – kiekvienam pagal rankytę, t.y. semkite savo arbatai žiupsnelį pirščiukais, o ne šaukšteliu. Nuo jūsų rankos dydžio priklausys ir optimali jūsų arbatos norma.

Į arbatas gali atkeliauti ne tik mums įprastų augalų neįprastos dalys bet ir prieskoniai, daržovės, žiedlapiai, neprinokę riešutėliai ar bet kas, kas suteikia gerą skonį ir spalvą. Beje, dėl spalvos – aš spalvą arbatoje mėgstu. Todėl svogūnų lukštus renku ne velykinius kiaušinius dažyti, o arbatas paryškinti. Ne tik gražu, bet ir naudinga. Šių medžių lapai irgi gali būti vartojami grynai vienos rūšies, o gali būti ir sumaišyti, todėl blogiausia, kas gali nutikti, tai nusivylimas pasimetus gausoje.

Norint to išvengti stenkitės arbatų dėžutėje palaikyti tokią pačią tvarką kaip ir vaistinėlėje – savas komplektas pagal poreikius.

Skonis irgi ugdomas, ypač lyginant ir įvardinant tai, ką jaučiame. Paskaitykite prabangių arbatų aprašymus, kokias sąvokas naudoja profesionalai, ar leiskite savo vaizduotei pasireikšti. Gali būti, kad rasite dar geresnių vietinių analogų nei specializuotose arbatų parduotuvėse arba ir visiškai naujų skonių. Mes taip viską pratę skirstyti, kad kai kurios arbatos guli arbatų skyriuje, kai kurias galima įsigyti tik vaistinėse, o kai kurių iš viso nėra nė kvapo. Šiandien po porą sakinių aprašysiu kelis medžius – mums įprastus vietinius ir dekoratyvinius sodų svečius. Jų skonis ir nauda – jūsų teismui ir pagal poreikius, mano reikalas atkreipti dėmesį į tai, primenant, kad aplinka pasiruošusi mumis rūpintis, bet mums reikia 1. Išbandyti skonius. 2. Pagal poreikius selektyviai išstudijuoti savybes, naudą, poveikį ir galimus šalutinius reiškinius, jei tokie yra.

1. Lazdynas. Gera žalia arbata, o raudonlapis – dar ir su lašiuku citrinos. Man tai buvo gaivios arbatos atradimas, kur žaliavos yra sočiai, ir vartoti galima sočiai. Aš netgi prausiuosi šia arbata ir plaukus skalauju. Jei kada esate pakramtę ką tik pradėjusio nokti riešutėlio mėsingą apvalkalą – tai ta rūgštelė.

2. Šaltalankis. Pirmą kartą apie ją sužinojau seniai, kai išgirdau pasakojimą neva Sibire šaltalankio lapais žirgus šeria, kad kailis žvilgėtų ir kanopos stiprios būtų. Tai pagalvojau apie savo kailiuką ir iškart nubėgau šakelių prisiskinti. Skonis irgi nustebino - tie, kurie mėgsta žemišką Pu-erh Tea, tai pats tas. Ir spalva skani. Kailiukas žvilga.

3. Obelis. Netikėta, ir atrodytų beprasmiška? Kam, juk obuoliai yra, kam tie lapai. O ar kada auginote obelį, kuri nedera? Šiaip, nes gražus medis, nes suteikia pavėsį, nes lapų arbata puiki? Labai norisi, kad žmonės obelį pradėtų matyti ne vien dėl obuolių – kiek medžių būtų palikta ramybėje.

4. Šilkmedis. Pamenu pirmojo savo šilkmedžio lapų arbatos pakelio kainą. Tiksliau pamenu tai, kaip stovėjau žiūrėdama ir netikėdama savo akimis. Žinau, kad pvz. erškėčio vaisiuje esantis vitaminų kiekis skiriasi priklausomai nuo augimvietės. Anot mane nustebinusio šaltinio, jei paimtume šiauriausią augimvietę ir piečiausią, tai šiaurinėje būtų 40 kartų daugiau C vitamino, nei pietinėje. Tad gal ne veltui yra manoma, kad iš kažkokios kitos šalies stebuklingomis sąlygomis užaugintos arbatos yra geresnės, nei mūsų kieme užaugusio. Bet globaliai kalbant pasiginčyčiau – kokia čia ekologija gabenti per pusę pasaulio visomis įmanomomis transporto priemonėmis kelis lapus, kai visi žolininkai kaip susitarę tvirtina – savos apylinkės arbatos mums yra vertingesnės. Jau nekalbant apie tai, kad kiekviena šalis turi savo analogus – gal lazdynas yra lietuviškas šilkmedis ar ginkmedis?

5. Vyšnia. Jos lapus dėdavote į rauginamų agurkų stiklainį? Bet arbata yra ypatingo skonio ir ją, beje, kaip ir kitas – galite fermentuoti ir vaistinės savybės yra puikios. Vaisiai juk irgi ne vien dėl skonio naudingi. Tenepyksta vyšnia, bet į jos kompaniją ir slyvą pridėsiu - slyvos lapai ypač geri fermentuoti.

6. Graikinis riešutmedis. Pirma pažintis su juo buvo Kryme, kai ragavau neprinokusių riešutėlių uogienę. Tas kartumas mane sužavėjo, bet vis prisimindavau, kaip su Tėveliu graikinių riešutmedžių lapais dažydavom valą žvejybai. Papasakojau tai vietinei moteriai ir ji nusijuokė – taip, tai rausvaplaukių moterų augalas, jis šiek tiek pastiprina plaukų spalvą ir patį plauką, bet ir gėrimui arbata puiki. Pirmas gurkšnis buvo su įsivaizdavimu, kad geriu...dažus, kurie gali net valą nudažyti. Bet skonis nustebino, spalva irgi džiugina. Žinau, kad ir ją galima fermentuoti, šiemet bandysiu.

7. Beržas. Beržo lapų arbata dažniausiai randama vaistinėse, o išties tai puikiomis skoninėmis savybėmis pasižyminti arbata, ir taip, jos nauda neišpasakyta. Kita vertus, šalia gerųjų atsiliepimų yra ir nemenkas sąrašas kontraindikacijų, kurias verta žinot. Bet jei tinka ir patinka, ši arbata gali būti pakankamai universali gaminimo prasme – lapus galima džiovinti, šaldyti, virti šviežius, fermentuoti.

8. Liepa. Pumpurai ir lapai valgomi žali, kol jauni, bet arbata irgi puiki. Tiesa, kas renka žiedus į lapus nekreipia dėmesio, o be reikalo. Liepų žiedų arbata turi stiprų poveikį ir jos nepatartina gerti ilgiau nei savaitę, o lapuose yra daug vertingų savybių. Puiku ir su žiedlapiais pamaišyti.

9. Ginkmedis. Jis yra neretas svečias mūsų soduose ir kartais tenka rimtai nugenėti šakas. Tai turėtų tiesiu taikymu keliauti į arbatą. Jau vien todėl, kad gražu :)

10. Figmedis. Kažkada teko figmedį genėti, tai nuo jo lapų ir bėgančio balto skysčio turėjau viską mesti ir bėgti prausti visą kūną, kaip nepakenčiamai dirgino. Po daugelio metų negalėjau patikėti, kad figmedžio lapai irgi naudojami maistui – kulinarijoje ir arbatų gamybai. Prisipažinsiu, buvo labai sunku įsivaizduoti, kad tai, kas šitaip suerzino odą gali keliauti į mano skrandį. Bet sudžiovinti arba nuvirti lapai yra puikus produktas, tik taip, juos renkant reikia saugotis to balto skysčio. Skonis su švelniu konditeriniu prieskoniu, man patinka tai, kad lapus galima ir užšaldyti, o panaudojimas beribis – ne tik arbatos bet ir ledų gamybai, grapai, sūriams pagardinti.

Taigi, jei jūsų sode ar vazonėlyje auga figmedis, kuris nedera...jis juk uždera bent keliais lapais. Tai puikus pavyzdys, kaip žinios atveria vartelius į ištisą pasaulį galimybių.

Pabaigai – visi augalai be išimčių turi daug daugiau, nei mes manome. Bet neverta blaškytis galimybėse, reikia atsakyti sau, ko mums reikia ir kodėl. Ir ieškoti tikslingai. Pasirinkite vieną ar kelis dėmesį patraukusius augalus ir išsamiai susipažinkite su jo savybėmis. Arba išeikite į lauką ir susipažinkite su pirmu pasitaikiusiu kaimyniniu medžiu. ,,Užkalbinkite‘‘ jį, nustebsite, kiek jis turi jums papasakoti ir duoti.