Suėsti reinutrę!

Tuo tarpu kai Japoninė reinutrė invazinio augalo nasrais (Reynoutria japonica) valgo mūsų gamtą, sodus ir nekilnojamo turto kainas, dauguma net nežino, kad ji pati yra valgoma ir netgi labai naudinga mūsų organizmui.

Tas, kas jos skonį sulygins su rabarbaru, pagirs ją - išties skonis labiau panašus į rūgštynės. Tačiau augalo savybės, nauda ir panaudojimo platumas yra išties ypatingi. Naudijami jauni neplaušėti stiebai, pjaunami, o tiksliau laužomi pavasarį. Todėl juos skinant pasigirdęs pokštelėjimas yra geras ženklas - plaušų nėra.

Mes pratę vadinti valgomus augalus vaisiais, daržovėmis ar prieskoniais. Reinutrė pati yra tikrai rūgšti, bet ją galima gaminti su cukrumi ir turėti visą saldumynų įvairovę, o su druska ji kaip mat tampa visiškai kitu produktu.

Termiškai apdorojama ji labai greitai sukrenta į košelę. Pats paprasčiausias būdas yra pavirti šlakelyje vandens jaunus stiebus, ir jie kaip mat sukrenta tarsi didžiuliai spaghetti. Nupylus vandenį įpilu cukraus, užverdu - ir po trijų/penkių minučių darbo uogienė ant jūsų stalo arba stiklainiuose. Vėliau šią košelę galima naudoti ir kitokių patiekalų gaminimui.

Jei kepsite pyragą, reinutrė labai dera su obuoliais. Ypač jei tie obuoliai pavasariniai, jau praradę skonį arba saldūs parduotuviniai. Dar vanilinio cukraus ar cinamono - ir skonis bus tarsi antaninius obuolius nusiraškėte čia pat nuo obels.

Kitas patiekalas, kurio gaminimo laikas irgi yra stebėtinai trumpas, tai sukarpius stiebus (aš kerpu įstrižai) užpilti juos druska, po kelių minučių pamaigyti ir voila - ,,kaparėliai'', arba ,,alyvuogės''.

Dedu į mėsiškus patiekalus ar troškinius - į gaminimo pabaigą, labai jau jie naudingi, kad termiškai per daug apdoroti. Suteikia pikantiško skonio ir kreminę padažo konsistenciją.

Jau mačiau pirmuosius šeivamedžių žiedus, tuoj darysiu šeivamedžių limonadą! Net neabejoju, kad saldus šeivamdežių sirupas ir reinutrės rūgštelė padarys nerealų gaivų ir naudingą gėrimą!

Pasvarsčiusi dar nusprendžiau, kad vis pildysiu šį rašymą receptais ir informacija, kurią renku kur radusi - dabar receptas iš tūlos prancūziškos knygos:

Cannelloni iš knotweed

,,Jaunus stiebus rinkite balandžio mėnesį. Supjaustykite juos 5 cm ilgio gabalėliais. 200 g šviežio sūrio (panašiai kaip Skyras) sumaišykite su smulkiai pjaustytomis žolelėmis, kubeliais pjaustytais pipirais, 40 g tarkuoto Gruyere sūrio ir 1 kiaušiniu. Šiuo mišiniu prikimškite stiebus, jei įmanoma, naudodami konditerinį maišelį. Viską sudėkite į kepimo indą, ant viršaus aptepkite pomidorų padažu arba bešameliu ir kepkite orkaitėje 20–30 minučių 200 C. Norėdami gauti dar skaniau, pusę šių įdarytų gumburėlių sumaišykite su makaronais."